pakraštys

pakraštỹs sm. (3^b) 1. vieta palei kraštą: Martynas pasijunta besėdįs ant akmenų krūvos plento pakrašty I.Simon. Pievos pakraščiaĩ nuganyti Lp. Nuo pãkraščio [dirvos] per du vilkiu šlapia Ds. Skaisčiai raudonas su geltonais pakraščiais [augalo] žiedelis J.Balč. Pakraščiuos [valstybės] budri sargyba mūsų laisvę gina S.Nėr. Rimantas gyveno miesto pakraštyje, mediniame namelyje J.Dov. Pakraščiais dangus jau niaukiasi Ašb. Pačiame dangaus pakraštyje pasirodė debesėlis J.Jabl. Nusivarė mergaitėlė veršelius ganyti, ir atėjo bernaitėlis pakraščiu girelės (d.) Švd. Ant kelio pakraštelio aug dailus ąžuolelis KlpD61. Miestelio pakraščėliais visi čiepai iššalę Rm. Aš tau jau duosiu plūksnelę iš sparno pakraštėlio LTR(Dkk). Pakraštužėliais [skarelės] aukso kvietkužėlės JD850. | prk.: Nugrūdo į svieto pãkraštį (į tolimiausią užkampį), kur niekas negyvena Jnš. 2. R285, K pakrantė: Upelės pakraščiaĩ apaugę krūmais NdŽ. Pakraščiaĩs upės išsikarsčiusios ledinės J. Nuejęs ažumetė [v]andenin meškerią ir pats atsisėdo pakraštyj upės BsPII202. Ir kėlęs iš ten nuėjo rubežiuosna Judėjos pakraščiu Jordano Ch¹Mr10,1. ║ vieta prie kranto vandenyje: Maudykitės, vaikai, ale tik pačian pakraštùkan [ežero] Lp. Ai, anom dienom kiek kuojų buvo pakraščiuõs! Sdk. Kas neturi aldijų [žvejoti], braido pakraščiuose su bradiniu Pb. ^ Nebrisk giliai – pakraštỹ prigersi (neieškok tolimos priežasties, tiesos, nes pradžioje jau suklupsi)! Ėr. 3. pašalys, pakampis: Tai mat miško pasilgę auklėjo šilelį: kasdien apvaikštinėjo kožną pakraštėlį A.Baran. Kervinėja pakraščiaĩs Jnš. Kogi reikia badzioties kur pakraščiais! Sdk. Tai sukosi Kazytė, padelkas pasikaišiusi, puldinėjo iš pakraščio į pakraštį, nė nusipraust nebespėdama J.Balt. Bobos tai nors šneka pakraščiaĩs, o vyrai pasigeria tuoj Rm. Ligu krito (atsigulė, užmigo) – knarka, ka bilda visi pakraščiaĩ Vkš. 4. vieta, plotas: Ko lendi į muno pãkraštį žolių! Krš. Kitais pakraščiaĩs nelijo, o pas mus lyna Krš. Jiejie privežė žmonių iš viso Klaipėdos pãkraščio Ktč. ║ šonas, pusė: Vėjas pūtė nuo Kaukazo pakraščių A.Vien. Jie surinks ... iš keturių vėjų, nuo vieno dangaus pakraščio iki kitam SkvMt24,31. 5. vieta prisiglausti, gyventi, kampas: Bėda žmogui, neturi savo pãkraščio Bsg. Kad gaučia kur pakraštėlį prisiglaust! Bsg. Savo pakraštėlį įsitaisėm (sklypelį žemės pirkome) Srv. 6. BŽ32 drabužio apsiuvas, apvadas: Drabužio pakraštỹs NdŽ. 7. papuošimas kita medžiaga drabužio kraštu: Mano žiurstas su pakraščiaĩs Kt. 8. I, NdŽ paliktas tuščias teksto kraštas, paraštė: [Knygos] pakraštỹs BŽ393.

◊ pakraščiaĩs išeĩti be naudos dingti, ne tam tikslui susivartoti, išsieikvoti: Daug turtų turėjo, daug ir pakraščiaĩs išė̃jo Vb. Kiek nudulka, pakraščiais išeina, ir pats miltas visai kitas [malūno maltas] J.Balt.